Apie institutą

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto pradžia siekia 1941 metus. Įkūrus Biologijos institutą ir jam plečiant veiklą 1959 metais buvo sukurti du savarankiški institutai: Botanikos ir Zoologijos ir parazitologijos. 1989 metais pertvarkius pastarąjį institutą buvo įkurtas Ekologijos institutas. Instituto Tarybos 1995 m. lapkričio 22 d. nutarimu ir Lietuvos mokslų akademijos 1996 m. sausio 2 d. nutarimu asocijuotas su Lietuvos mokslų akademija. 2002 m. vasario 15 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 247 Ekologijos institutas reorganizuotas į Vilniaus universiteto Ekologijos institutą. 2009 metų gruodžio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1800 Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Geologijos ir geografijos institutas ir Botanikos institutas sujungimo būdu reorganizuotas į valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centras.

Institutas atlieka tarptautinio lygio ekologijos, zoologijos, gyvūnų fiziologijos, genetikos, etologijos, mikrobiologijos ir parazitologijos mokslinius tyrimus bei rengia mokslininkus ir aukštos kvalifikacijos dėstytojus universitetams. Mokslinių tyrimų pagrindu yra kuriamos ir nuolat atnaujinamos duomenų bazės, reikalingos fundamentiniams, taikomiesiems tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams vykdyti.

Institute atliekami fundamentiniai tyrimai atitinka prioritetines tarptautines mokslo kryptis. Pastarojo meto mokslinė – tiriamoji veikla nukreipta į ekosistemų ir jų sudedamųjų dalių funkcionavimą, jautrumą, pažeidžiamumą, adaptacijos bei mikroevoliucijos dėsningumus ir mechanizmus globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis, gyvūnų populiacijų valdymo fiziologinius ir etologinius mechanizmus, parazitinių organizmų funkcijas ekosistemose.

Instituto atliekami fundamentinių tyrimų rezultatai pasitarnavo kuriant Aplinkos apsaugos valstybinės strategijos mokslinius pagrindus, Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo, Biologinės įvairovės išsaugojimo, Visuomenės aplinkosauginio švietimo, Žuvininkystės plėtros nacionalines strategijas, gauta daugelis kitų valstybei svarbių rezultatų.

Institute nuolat atliekami darbai, svarbūs šalies aplinkosaugos ir atskirų ūkio sektorių plėtrai. Dalyvaujant instituto mokslininkams buvo įvertintas šiluminės bei hidroenergetikos poveikis aplinkai ir parengtos atitinkamos rekomendacijos valstybės politikai, atliktas poveikio aplinkai vertinimas statant ir pertvarkant tokius valstybinės reikšmės objektus, kaip Ignalinos AE, Būtingės naftos terminalas, Klaipėdos jūrų uostas ir kt.

Institutas svariai prisideda įgyvendinant valstybinę ekologinę stebėseną, teikia savo išvadas bei pasiūlymus aplinkos kokybės gerinimo, neigiamo žmogaus bei globalinės klimato kaitos poveikio sušvelninimo klausimais. Instituto mokslininkai dalyvauja įvairių Lietuvos įstatymų ir teisės aktų derinimo su ES teise darbe, atlieka Europos svarbos NATURA 2000 teritorijų atrankos darbus, kuria šių svarbių teritorijų tvarkymo planus ir priemones, rengia Nacionalinius klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo pranešimus, atlieka šalies ir atskirų teritorijų biologinės įvairovės studijas.

Devynios laboratorijos, stipri eksperimentinė bazė - 6 stacionarinės stotys, eksperimentinė akvariuminė, du skirti tyrimams jūroje atlikti laivai, vis didesnį pripažinimą Baltijos regione įgaunantis GIS centras bei galingas profesinis potencialas – 60 mokslininkų, iš kurių 9 habilituoti daktarai ir profesoriai, 51 daktarai ir docentai (viso Institute dirba 130 žmonių), leidžia atlikti sudėtingus užsakymus. Užsakovų tarpe – ne tik šalies ministerijos, savivaldybės, įmonės ar organizacijos, bet taip pat įvairios tarptautinės organizacijos ir fondai: NATO, PHARE, OMPO, UNESCO, JAV Valstybės Departamentas, UNDP, GEF, UNEP ir kt.; vykdomi projektai ES 5 ir 6 FP rėmuose.

Daugelis tyrimų atliekama pagal bendradarbiavimo sutartis su kitų šalių mokslo įstaigomis. Nemaža projektų vykdoma su gretimomis šalimis: Lenkija, Baltarusija, Latvija, Rusija, Ukraina, Estija, Suomija.

Vykdant tarptautinį bendradarbiavimą atliekama Baltijos jūros priekrančių ir žuvų stebėsena, teikiami siūlymai žvejybos Baltijos jūroje kvotoms nustatyti, tobulinama jūrinių ir gėlavandenių ekosistemų sveikatingumo biomarkerinė indikacija, atliekami įvairių organinių junginių genotoksiškumo tyrimai žuvų ir moliuskų audiniuose, kuriama naftos taršos genotoksiškumo įvertinimo sistema Šiaurės, Baltijos, Barenco, Viduržemio jūrų ekosistemose ir Atlanto vandenyne, atliekama aktyviai naftą skaidančių bakterijų padermių paieška ir identifikacija DNR sekvenavimo metodais, kuriamos naujos taikomosios geoinformacinės technologijos, skirtos ekologiniams ir kraštovaizdžio tyrimams, atliekami specialūs tyrimai globalinės klimato kaitos poveikiui ekosistemoms, buveinėms, bendrijoms ir rūšims nustatyti, tiriamos jų prisitaikymo galimybės, rengiamos rekomendacijos poveikio sušvelninimui.

Instituto mokslinis potencialas užtikrina aukštą mokslo rezultatų konkurencingumą. Instituto mokslininkai kviečiami atlikti mokslo tyrimus, skaityti paskaitų kitų šalių (JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijo, Norvegijos, Prancūzijos ir kt.) mokslo įstaigose. Skaitomos paskaitos, rengiami bakalaurai, magistrai, mokslo daktarai pagal bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus, Vilniaus pedagoniniu, Klaipėdos, Šiaulių, Vytauto Didžiojo universitetais. Institutui suteikta teisė doktorantūrai vykdyti ekologijos ir aplinkotyros bei zoologijos kryptyse. Kasmet Institute studijuoja 10-16 doktorantų. Nuo Lietuvos valstybingumo paskelbimo (1991m.) Institute apgintos 68 disertacijos (57 dr. ir 11 habil. dr.).

Per paskutinį dešimtmetį Instituto mokslininkai paskelbė per 120 monografijų ir kitų leidinių, 1600 mokslinių straipsnių, perskaitė apie 1000 pranešimų mokslinėse konferencijose, suorganizavo per 50 mokslinių konferencijų (pusė jų – tarptautinės), net 12 mokslininkų tapo Lietuvos mokslo premijų laureatais.

Institutas leidžia monografijas bei kitus mokslinius leidinius. Jau 10 metų leidžiamas mokslinis žurnalas anglų kalba Acta Zoologica Lituanica (4 numeriai per metus). Nuo 2004 metų žurnalas įtrauktas į Mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazes.

Instituto mokslininkai pagrįstai didžiuojasi sukauptomis unikaliomis kolekcijomis: didžiausia Europoje kraujo parazitų kolekcija (virš 10 000 preparatų), vabzdžių (virš 1 milijono vienetų), žvėrių kaukolių ir kt.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto 2009 metų mokslinės veiklos ataskaita