populiacinės genetikos laboratorijos istorija
Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos institute 1982 metais dviejų teminių grupių pagrindu (vadovai A.Medzevičius ir prof. M.Babenskas) buvo įkurta ,,Imunologijos ir genetikos laboratorija''. Nuo 1983 iki 2003 metų laboratorijai vadovavo prof. A.Sruoga. Šiuo laikotarpiu laboratorijoje buvo vykdomi fundamentiniai tyrimai, organizuojamos ekspedicijos į įvairius Lietuvos, Kazachijos, Vidurio Sibiro bei Rusijos tolimųjų rytų palearktinės zonos rajonus bei atliekami taikomojo pobūdžio darbai.
Pirmoji laboratorijos tyrimų kryptis buvo ,,Antigeno-antikūnų sąveika esant helmintų indukcijai ir antilimfocitinių globulinų gamyba". Temos vykdymo metu bendradarbiaujant su Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutu pagaminti specifiniai antilimfocitiniai globulinai, kurie buvo aprobuoti TSRS valstybiniame farmakologijos komitete ir leista naudoti klinikinėje praktikoje žmonių reumatui gydyti. Antra kryptis - tai skirtingų sistematinių grupių gyvūnų imunogenetiniai įvairių klasių imunoglobulinų bei lipoproteinų alotipų tyrimai. Trečia kryptis - vandens paukščių ir jų parazitų izofermentinių ir baltymų genetinių sistemų tyrimas. Ištirta vandens paukščių ir jų parazitų Notocotylus genties trijų rūšių trematodų 11 fermentinių sistemų, aprašytas ir išnagrinėtas 17 ankščiau nenustatytų lokusų genetinis kintamumas. Nuo 1991 metų laboratorijoje greta vandens paukščių ir jų parazitų pradėti tirti vištiniai paukščiai - japoniškosios putpelės. Buvo nagrinėjamos šių laboratorinių gyvūnų baltymų bei izofermentų genetinės sistemos, įvairių biologinių faktorių įtaka į biocheminių rodiklių bei genetinių markerių pakitimus. Šie paukščiai naudojami kaip bioindikatoriai aplinkos bei pašarų užterštumui nustatyti, o taip pat virškinamojo trakto simbiontinės mikrofloros, bakterijų antibiotinio, adhezinio, bakteriocinogeninio aktyvumo priklausomai nuo jų genetinių - biocheminių savybių tyrimuose.
Laboratorija 1993-1995 metais vykdė Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamą temą ,,Vištų kokcidiozė ir technologija bei reglamentas vištų kokcidiozių imunoprofilaktikos priemonių gamybai''. Darbo išdavoje paruošta technologija, pagamintas imunologinis preparatas kovai su paukščių kokcidioze, kurio veiksmingumas patvirtintas gamybinėse sąlygose.
Pradedant 1982 metais laboratorijoje organizuojamos kasmetinės ekspedicijos tyrimo medžiagos rinkimui Lietuvoje ir įvairiuose buvusios TSRS regionuose: Obės, Kolymos, Karos upių žemupiuose, Kamčiatkoje, Čiukčijoje, Lenos upės baseine (500-700 km žemiau Jakutsko), Kazachijoje, kuriuose A.Sruogos vadovaujami dalyvavo D.Butkauskas, J.Dubauskaitė, A.Paulauskas, N.Smagina bei kiti instituto darbuotojai (G.Gražulevičius, D.Raišytė, J.Zdanevičius).
Mokslinė veikla 1993-1994 metais įvertinta Sorošo fondo stipendija (A.Sruoga, A.Paulauskas). A.Paulauskui 1994 m. paskirta Valstybinė jaunųjų mokslininkų stipendija, o A.Sruogai 1996-1997 - aukšĿiausio laipsnio Valstybės stipendija.
Per laboratorijos egzistavimo laikotarpį 5 jos darbuotojai apgynė daktaro disertacijas (E.Mozalienė, A.Paulauskas, R.Jankauskienė, V.Skrodenytė, D.Butkauskas) ir vienas - habilituoto daktaro disertaciją (A.Sruoga).
2003 m. buvusi Imunogenetikos laboratorija reorganizuota į Populiacinės genetikos laboratoriją, kurios pavadinimas 2008 m. vasario 26 d. Tarybos nutarimu Nr. 10 buvo pakeistas į Molekulinės ekologijos laboratorijos (vadovas dr. D.Butkauskas).